DIRBTINIS INTELEKTAS (I) IŠŠŪKIS IR GALIMYBĖ
Koks žodžių junginys būsimame Seime bus naudojamas šimtus kartų dažniau,nei šiandien?
Dirbtinis intelektas. Yra daugybė skirtingų dirbtinio intelekto apibrėžimų. Tačiau visų jų esmė – tai sukurtos mašinos gebėjimas daryti tai, kas iki šiol buvo priskiriama tik žmogui: argumentuoti, analizuoti patirtį ir iš jos mokytis, planuoti ir priimti kūrybiškus prendimus.
Jau dabar mūsų pasaulis sparčiai keičiasi ne vien dėl gamtos pokyčių, žmonių priimtų sprendimų, tačiau ir dėl to, kokią įtaką vis daugiau gyvenimo sričių daro dirbtinio intelekto galimybių panaudojimas.
Šiandien niekas negali tvirtai atsakyti, kiek radikalią tranformaciją sukels dirbtinio intelekto (DI) naudojimas ir ar tai ves į utopiją ar klaikią katastrofą. Žmogus yra linkęs itin sureikšminti tai, ko nelabai supranta, kas baugina. Kita vertus, mes jau ne kartą istorijoje lipome ant to paties grėblio – tapatinome technologijų pažangą su žmonijos pažanga.
Nuo XX amžiaus vidurio, kai apie mąstančią mašiną pradėjo kalbėti jau ne vien fantastinių romanų kūrėjai, bet ir mokslininkas Alanas Tiuringas, išgyvenome jau ne vieną didžiulių lūkesčių bangą ir po jų sekusius atoslūgius. Kelis kartus atrodė, kad tuoj prasidės esminiai su dirbtiniu intelektu susiję pokyčiai ir paskui tekdavo pripažinti, kad buvo sukelti pernelyg dideli lūkesčiai, nebuvo įvertinta tai, kad technologinei pažangai reikalingi milžiniški resursai. Šiuo metu gyvename ant ChatGPT bangos keteros. Ši programa įsiveržė 2022 m. lapkričio 30 d. ir buvo įvertintas, kaip kokybiškai naujas žingsnis į priekį. (ChatBot – formaliai tai pokalbių robotas, stulbinantis savo gebėjimais, sugebantis kokybiškai įgyvendinti kūrybines užduotis, kurios anksčiau jokiai mašinai nebuvo įkandamos.)
Jau ir prieš šią bangą dirbtinis intelektas įsimelkė į mūsų kasdienybę. Patogu, operatyvu, tiksliau. Kita vertus, kilo svarbus klausimas – kiek atsakomybės mes galime ir norime perduoti dirbtiniam intelektui?
Nors visos mašinos yra kažkieno sukurtos ir yra tik priemonės, tačiau DI technologijos turi esminę savybę – visa jų pažanga vyksta jų autonomijos didinimo kryptimi. Tiesą sakant, būtent DI autonomiškumo poencialas visus labiausiai intriguoja ir neramina.
Ką šiuo atveju reiškia “autonomija”? Tai gebėjimas veikti savarankiškai, priimti sprendimus, kurie nėra DI kūrėjo užprogramuota reakcija. Tai susijč su mokymusi iš patirties ir gebėjimu kurti naujus algoritmus.
Kas prisiima atsakomybę už tai, kai DI, išanalizavęs visus duomenis ir patirtį, priima |savo|sprendimą? Pavyzdžiui, kai visiškai autonomiškas automobilis padaro avariją, atsidūręs keblioje situacijoje. Ar visa atsakomybė visam laikui išlieka kūrėjui? Jei taip, ar nesusiduriame su “gynybinio mentaliteto”, kuris stabdo pažangą, problema?
Apie etines ir politines problemas susijusisas su sparčiai tobulėjančio DI naudojimu grįšiu kiek vėliau.
Dabar noriu priminti paprastesnius DI atvejus, kurie jau persmelkė daugumos mūsų gyvenimą. Pavyzdžiui, kai naudojamės navigacija. Daugybė DI elementų tapo integralia bet kurio šiuolaikinio telefono dalimi. Taip pat DI pagrindu veikia praktiškai visos informacijos paieškos sistemos, DI algoritmai lemia ir tai, kokį informacijos srautą gausime socialiniuose tinkluose, kokia reklamamums bus siūloma.
DI pakankamai puikiai veikia naujausiose vertimo programuose. Vis daugiau solidžių įmonių pasitelkia DI, priimdamos sprendimus tiek dėl darbuotojų atrankos, tiek dėl to, kokie sprendimai yra labiau draugiški aplinkai etc. Tačiau ir vėl yra niuansai.
DI pateikti pasiūlymai tiesiogiai priklauso nuo to, kokia informacija DI disponuoja. Ne kartą kilo skandalai, kai paaiškėjo, kad DI pateikti verdiktai iš esmės buvo sąlygoti to, kad rėmėsi selektyvia informacija, arba užduotis buvo suformuluota ne iki galo preciziškai ir DI atrankoje be jokio pagrindo sureikšmino tam tikrus socialinius faktorius. Klaidos priežastimi gali būti tiek sąmoninga manipulicija, tiek paprasčiausiai”žmogiška klaida”.
Visi žinome tendenciją, kad Lietuvoje, aštriai iškilus kuriam klausimui, atsiranda trys milijonai “sofos ekspertų”, kurie tampa tos srities profesionalais. Tikėtina, kad kažkada taip nutiks ir su DI tema. Tačiau šiandien labiau neramina, kad absoliuti visuomenės dauguma į viską, kas susiję su DI, žvelgia, kaip į kažką magiško ir ne tiek siekia suprasti, kiek reikalauja veiksmingų burtažodžių. Didžioji dalis žmonių paprasčiausiai mano, kad tai ekscentriškų IT specialistų reikalas, visiškai specializuota tema, į kurią net neverta gilintis. Tačiau čia situacija yra panaši, kaip su žmonių santykiu su politika. Galima nesidomėti politika, tačiau tai nerieškia, kad politiniai sprendimai neturės įtakos tavo gyvenimui.
Tenka pripažinti, kad silpniausia grandis dabartinėje situacijoje, deja,esamemes, politikai. Kodėl? Nes Dinepaprastai sparčiai vystosi ir kelia vis naujus politinius ir etinius klausimus. Galima drąsiai sakyti, kad teisinsis reguliavimas elementariai nespėja paskui technologijų vystymąsi. Taip pat ir dėl to, kad nelabai žino, kuria kryptimi skubėti. Žmonių sauguma ir privatumo apsauga yravienas dalykas, tačiau taip patesamesituacijoje, kuriojenuo to, kiek operatyviai,kūrybiškai ir atsakingai reaguosime į DI iššūkius ir galimybes, nuo to labai priklausys mūsų tolesnio technologinio progreso pagreitis, taip pat ir galimybės vis gilėjančias viešų paslaugų sektoriaus problemas.
Na, o silpniausia grandis dabartinėje situacijoje, deja, esame mes, politikai. Kodėl? Nes dirbtinio intelekto naudojimo iššūkis kelia svarbius etinius ir poliitnius klausimus. Labai tikėtina, kad nuo to, kiek kūrybiškai ir atsakingai sugebėsime į juos atsakyti, labai priklausys ir mūsų technologinio progreso pagreitis. Šiandien sudėtingiausias ir svarbiausias politikų uždavinys, kalbant apie dirbtinio intelekto sritį, yra atrasti išmintingą balansą, kiek ir ką reguliuoti? Kaip netrukdyti DI tobulinimo ir diegimo proveržiui ir tuo pačiu sutarti dėl taisyklių, kurios užkirstų kelią tam, kad DI netaptų piktavalių grupių įrankiu ar priemone dar nematytu mastu kontroliuoti kitus žmones.
Šiandien ypatingai svarbus politikų ir DI ekspertų dialogas. Todėl labai džiaugiuosi, kad Seime Ateities komitete atsirado Dirbtinio intelekto darbo grupė. Tačiau tai tik pirmas žingsnis teisinga kryptimi. Labai svarbu, kad ir politikai neapsimestų, kad supranta daugiau, nei supranta. Kita vertus, politikams svarbu ne bandyti perprasti visas technines detales, tačiau įsiklausyti į ekspertų informaciją apie tai, kokios politinės dilemos kyla jau dabar.
Tik štai klausimas – kiek žmonių, kurie dabar kandidatuoja į Europos Parlamentą, yra bent jau girdėję apie tai, kad dabartinis EP savo kadencijos pabaigoje vis dėl to spėjo patvirtinti itin svarbų “Dirbtinio intelekto aktą”, kuriame nustatomi skirtingi DI panaudojimo įvairiose visuomenės srityse režimai? Spėju, ka dne tiek daug. Atkreipiu į tai dėmesį tikrai ne dėl to, kad norėčiau ką nors sugėdinti, bet veikiau tikėdamasis pažadinti smalsumą.
Pernelyg neseniai aš pats daugiau dėmersio pradėjau skirti DI temai. Mano galva, svarbu pabrėžti, kad tai nėra vien techninė tema, kuri reikalauja specifinio mokslinio pagrindo. Tai itin plati tema, turinti įvairius aspektus. Kaip ir kiekviena tokia tema, neabejoju, kad Lietuvoje turėsime savus baugintojus, taip pat, kaip ir entuziastus, degančiomis akimis.
Pabandykime kartu įsigilinti į įvadinius dalykus. Tik apsidžiaugsiu, jei kas nors išsakys konstruktyvią kritiką, jeiką nors perteiksiu netiksliai ar pernelyg supaprastinai. Na, o aš stengsiuosi rašyti šia tema tik tai, ką, kaip man atrodo, esu supratęs.
(Bus daugiau)